Naujienos

Ar vien krosnys ir cigaretės kaltos dėl gyventojų žūčių gaisruose?

Ar vien krosnys ir cigaretės kaltos dėl gyventojų žūčių gaisruose?

Penkių mėnesių gaisrų statistika rodo, kad kaimuose jų metu žūsta daugiau gyventojų nei miestuose. Miesteliuose ir kaimuose šiemet gaisruose žuvo 39, o miestuose – 14 gyventojų.

Į ką reikėtų gyventojams atkreipti didesnį dėmesį, geriausiai liudija gaisrų priežastys. Šiemet 13 gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 11 – dėl neatsargaus rūkymo, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl tyčinės žmonių veikos, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (11 gyventojų) ir trečiadienį (9). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 33 gyventojai (iš jų 21 gyventojas – nuo 16 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 20 gyventojų (iš jų 9 gyventojai – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.).

Tragiškiausia mėnesio diena buvo 14-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), nuo 12-tos iki 22-osios mėnesio dienos gaisruose žuvo 27 gyventojai, t. y. 51 proc. žuvusiųjų.

Gaisruose žuvo 30 vyrų, 18 moterų, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta. Vyrų gaisruose žuvo 1,7 karto daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai (nuo 59 metų iki 77 metų gaisruose žuvo 19 gyventojų).

Taip pat skaitykte