Prienų rajono savivaldybėje iš šešių ugniagesių komandų, atnaujintos net penkių – Balbieriškio, Jiezno, Pakuonio, Stakliškių ir Šilavoto gaisrinių pastatai. „Prienų rajono ugniagesių tarnyba – didelis pavyzdys kitoms ugniagesių komandoms skirtingose savivaldybėse. Džiugina tai, kad gerinamos ugniagesių darbo sąlygos ir stengiamasi aprūpinti ugniagesius būtinomis darbo priemonėmis – gaisrine technika ir įranga bei apsauginėmis priemonėmis. Visa tai leidžia užtikrinti, kad ugniagesiai gali reaguoti greičiau įvykus nelaimei ir teikti kokybiškesnes paslaugas žmonėms.“ – sako Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas.
Jau šiemet Prienų rajone planuojama galutinai atnaujinti Veiverių gaisrinės pastatą, kuriame jau anksčiau buvo pakeistas stogas ir langai. Apgriuvusias gaisrines su kiaurais šiferio stogais ir lauko tualetais bei sovietmetį menančiais ZIL sunkvežimiais garažuose Prienuose modernizuoti pasiryžo Jonas Kvietkauskas, šiuo metu einantis Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko pareigas. „Pradėjus dirbti Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, daug kas sakė, kad pražūsiu ir mažai kas tikėjo, kad man gali pavykti. Iš tiesų, radau apverktinos būklės gaisrinių pastatus, kur šaltą žiemą į vidų įvaryti automobiliai užšaldavo, ugniagesiai turėdavo eiti į lauko tualetus, o praustis po šaltu vandeniu, kurį paleisdavo iš gaisrinės automobilio žarnos.“ – sakė Tarnybos viršininkas.
Kodėl reikėjo atnaujinti gaisrines Prienų rajono savivaldybėje?
Laikotarpiu nuo 2019 m. ir 2022 m. gruodžio mėn. atnaujinti 5 ugniagesių komandų pastatai ir patalpos – Balbieriškio, Stakliškių, Jiezno,Šilavoto, Pakuonio. Daugumoje gaisrinių reikėjo įrengti paaukštintas garažo duris automobiliams, nes prieš tai naudoti sovietiniai buvo žemesni nei šiandieniniai naujai įsigyti ugniagesių automobiliai. Gaisrinėse atnaujinta šildymo sistema, todėl neteršiama aplinka, nes kūrenimui atsisakyta naudoti anglis. Vietoj anglių, šildantis deginami medžių pjuvenų briketai. Reikėjo perkloti naujai stogus gaisrinėse, nes vieni iš jų buvo kiauri, o kiti – iškloti sveikatai itin kenksmingu asbestiniu šiferiu, kurį visose Europos Sąjungos šalyse uždrausta naudoti dar 2005 metais. Modernizuojant gaisrines buvo labai svarbu sukurti patogias sąlygas ugniagesiams, todėl įrengėme patalpose miegamąsias erdves, dušus su karštu vandeniu, tualetus, spinteles daiktams ir virtuvėles.
Kaip atrodys šiemet pabaigta atnaujinti Veiverių gaisrinė?
Veiverių gaisrinė – paskutinė ir šeštoji visoje savivaldybėje, kurią atnaujinsime jau šiemet. Numatėme atnaujinti gaisrinės garažą, pakeisti dalį pastato stogo ir paremontuoti gaisrinės pastato išorės sienas. Ketiname modernizuoti ir gaisrinės pastato šildymo sistemą, siekiant ją padaryti ekonomiškesnę.
Kaip pavyko sukaupti pakankamai lėšų savivaldybės gaisrinėms atnaujinti?
Iš tikrųjų, daug priklauso nuo konkrečios savivaldybės mero požiūrio. Pavyzdžiui, jei meras ir savivaldybių tarybų nariai mato, kad pinigai yra panaudojami pagal paskirtį, darbai atliekami kokybiškai ir yra tvarkomasi ūkiškai, savivaldybės taryba skiria atitinkamai lėšų priešgaisrinei saugai, nes nori užtikrinti, kad rajono gyventojams būtų suteikiamos reikalingos viešojo saugumo paslaugos. Mano atveju, Prienų rajono savivaldybė siekia, kad gaisrininkai galėtų dirbti tinkamomis sąlygomis ir deramai atlikti darbą ištikus nelaimei, nes žmogaus gyvybė yra labai svarbi.
Gal galite išduoti, kiek Prienų rajono savivaldybė šiemet skirs lėšų savo ugniagesiams?
Šiemet biudžete numatyti 148 tūkst. eurų visai Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Labai gaila, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nesugebėjo rasti pakankamai lėšų net ugniagesių atlyginimams už deleguotas funkcijas. Sudėtinga suvokti, kad net atlyginimams šiandien trūksta daugiau nei 50 tūkst. eurų. Visus PAGD skirtus pinigus teko paskirti vien ugniagesių atlyginimams, tuo tarpu – už automobilių benziną ar sunaudotą elektrą gaisrinėse ir kitas išlaidas turėsiu padengti iš savivaldybės skirtų lėšų. Veiverių gaisrinės atnaujinimui esu numatęs apie 40 tūkst. eurų, o tai yra mažesnė suma, nes šioje gaisrinėje jau esame pakeitę stogą, garažo duris ir langus.
Kaip sekasi atnaujinti savivaldybės ugniagesių automobilių parką ir kitas būtinas darbo priemones?
Galiu pasidžiaugti, kad jau inicijavome viešąjį pirkimą naudotoms gaisrinės mašinoms už 37 tūkst. eurų. Gaisrinių parko atnaujinimui lėšas skyrė savivaldybė. Žinoma, gaila, kad teišgalime įsigyti tokius automobilius, kurie yra pagaminti 1995 ir 1997 metais, nes nauji automobiliai yra itin brangūs, todėl biudžete reikėtų nusimatyti kelis milijonus eurų. Vis dėlto, pirkdami gaisrines mašinas renkamės atsakingai – įvertiname ridą ir siurblių būklę. Daugumoje teritorijų – itin sudėtinga pravažiuoti, todėl perkame tokius automobilius, kurie turi keturis varomuosius ratus. Skirtingai nei miestuose, savivaldybių teritorijose neturime galimybės prisijungti prie hidrantų, todėl svarbu, kad automobiliai galėtų talpinti ne mažiau kaip 2,5 tonos vandens, kurį vežamės į gaisro vietą.
Šiandien visose savivaldybės ugniagesių komandose dirbantys ugniagesiai yra aprūpinti šalmais ir hermetiška specialia apranga. Vis dėlto, dalis aprangos komplektų yra nusidėvėję, o vieno tokio ugniagesio aprangos komplekto kaina siekia net apie 700 eurų. Stokojant lėšų, aprangos atnaujinimą stengiuosi įgyvendinti etapais. Manau, kad PAGD privalėtų skirti pinigus, kurie būtų numatyti ugniagesių aprangai, nes dabar perkame šalmus ir ugniagesių drabužius iš savivaldybės lėšų.
Ko šiandien trūksta savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, kad jos galėtų dar efektyviau vykdyti funkcijas?
Vykstančių į iškvietimą savivaldybių ugniagesių darbą apsunkina, kai pastarieji patys turi išsiaiškinti tikslią gaisro vietą ir suvesti tokį adresą į navigaciją. Tuo tarpu, PAGD naudoja modernią aliarmavimo pranešimo sistemą, kai iš Pagalbos centro gautas gaisro ar kitokios nelaimės vietos tikslus adresas žemėlapyje yra persiunčiamas automatiškai į planšetinį kompiuterį, todėl ugniagesiai gali iškart sėsti į automobilį, negaištant papildomai laiko, kai reikia įvedinėti į navigaciją tam tikrą adresą. Maža to, automatiškai gavus adresą, galime būti tikri, kad jis bus tikslus, nes nebus suvestas ranka.
Keista, kad PAGD neduoda savivaldybių ugniagesiams naudotis šia aliarmavimo programos sistema, teigdami, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra kaip atskiras juridinis vienetas, su kuriuo privaloma pasirašyti sutartis. Paradoksalu, kad sutarčių su PAGD neturime pasirašyti, kai apie gaisro vietos adresą gauname pranešimus telefonu ar per radijo stoteles.
Kodėl svarbu išlaikyti savivaldybių gaisrines?
Atsisakius priešgaisrinių tarnybų šalies regionuose, kyla reali grėsmė, kad nebus galima operatyviai reaguoti į iškvietimus, skubant pas gyventojus, kuriems reikia pagalbos. Pirminiai veiksmai gaisre ar įvykus kitai nelaimei – itin svarbūs, nes gali išgelbėti žmogaus gyvybę ir apsaugoti turtą. Šiandien vadovaujantis reikalavimais, atvykimui į gaisro vietą savivaldybėse turime užtrukti neilgiau nei per 18 minučių. Žinoma, atvažiuojame ir per 5 ir per 10 minučių, tačiau visuomet pirmiau nei PAGD komandos bent jau mano rajone. Reformavus priešgaisrinės saugos sistemą, savivaldybių tarnybų nebeliktų, todėl tikėtina, kad atvykimo laikas gavus iškvietimą ilgėtų.
Turime žmonės suteikti viešąsias paslaugas, apsaugant jų gyvybę ir turtą nuo gaisrų. Ugniagesiai regionuose atlieka ir kitus čia gyvenantiems žmonėms reikalingus darbus – padeda išnešti ligonius, sutvarko medžius, kurios išlaužo vėtros ant kelių ar mašinų, traukia iš sumaitotų mašinų po autoįvykių žmones ir atlieka dar daug skirtingų veiklų.
Jei savivaldybių gaisrinės bus panaikintos, tokiu atveju į gaisrą bus važiuojama gerokai ilgesnį atstumą, todėl, natūralu, kad žmonės negaus pagalbos laiku. Rajonuose uždarinėjame beveik viską – iš pradžių duris užvėrė komercinių bankų filialai, dabar mokyklos ir ligoninės. Ar išsaugosime gaisrines? Kaip sugrąžinsime į regionus gyventi žmones, kai čia negalėsime jiems pasiūlyti būtiniausių viešųjų paslaugų?
Turime išvystytą gaisrinių tinklą, kurio nevalia griauti, nes tokio tikrai nebesukursime iš naujo. Tai reikalautų milžiniškų lėšų, todėl nesuprantama, kodėl nusprendėme viską sugriauti? Kaimyninė Latvija, atsisakiusi savivaldybių gaisrinių, tapo lyderė pagal gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičių Europos Sąjungoje. Tiesa, Latvija, pasimokiusi iš klaidų, šiandien stengiasi atkurti savivaldybių priešgaisrines tarnybas.
