Naujienos

Problemas bus bandoma spręsti tariantis ir bendradarbiaujant

Problemas bus bandoma spręsti tariantis ir bendradarbiaujant

Kuo gyvena savivaldybių priešgaisrinės tarnybos? Kaip sprendžiami jų finansavimo, aprūpinimo ir kiti klausimai? Apie tai sausio 24 d. ir buvo diskutuojama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Pradėtas dialogas – gera pradžia, kuri, kaip tikimasi, turėtų padėti rasti atsakymus ir sprendimus.

Šiame pasitarime departamento vadovas Saulius Greičius akcentavo bendradarbiavimo svarbą, pabrėždamas, kad tiek valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiek savivaldybių priešgaisrinės pajėgos, dirbdamos tą patį darbą, turi būti ne tik aprūpintos reikiama technika, bet ir profesionaliai parengtos. Jo nuomone, būtų gerai, kad savivaldybių ugniagesiai keltų kvalifikaciją ir tobulintų įgūdžius Ugniagesių gelbėtojų mokykloje.

Be to, departamentas, turėdamas galimybę įsigyti nemažai gaisrinių automobilinių cisternų, yra pasirengęs pasiūlyti savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms ir dalį savo turimos technikos.

Savivaldybių ugniagesių vadovai buvo supažindinti ir su mokymo programomis, kurios tiktų šių tarnybų ugniagesiams.

Departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas pasidžiaugė išaugusiu savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimu. Jeigu 2019 m. savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms buvo skirta 24,77 mln. eurų, tai 2020-aisiais – 30,46 mln. eurų. Jo teigimu, tai didina galimybes, kad būtų užtikrinta reikiama parengtis. G. Sakalinskas pažymėjo, kad lėšos yra skiriamos proporcingai, pagal turimų komandų skaičių.

„Kas laukia? Turėsite įgyvendinti tam tikrus vertinimo kriterijus. Pajėgos turi būti sutelktos taip, kad į kaimo vietoves būtų atvykstama per 18 minučių,” – teigė jis. Tiesa, buvo pažymėta, kad tai įvykdyti gali būti sudėtinga, nes daug kas priklauso nuo turimo tinklo išdėstymo ir nuo gaisrinės technikos.

Vykusiame pasitarime itin daug diskusijų kėlė skirtingai fiksuojami išvykimai į gaisrus. Jei į gaisrą vykstantys savivaldybių ugniagesiai kiekvieną išvykimą fiksuoja kaip atskirą išvažiavimą, tai valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – kaip vieną, todėl nesutampa statistikos duomenys.

Pasak departamento direktoriaus, tai rodo, kad reikia spręsti aliarmavimo ir apskaitos klausimus: „Jei yra skirtingos metodikos, reikėtų sudaryti darbo gupę ir sutvarkyti metodiką, kad būtų tinkamai sukasifikuoti išvykimai į gaisrus ir kitus įvykius.”

„Stebina ir tai, kai bandoma teigti, kad savivaldybių ugniagesiai kainuoja brangiau nei statutiniai, nors tai neturi jokios logikos,” – teigė Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, pabrėždamas, kad pateikiami duomenys turi būti pagrįsti, o ne laužti iš piršto.

Be to, šio pasitarimo metu taip pat buvo pristatyti gaisriniai automobiliai, kuriuos departamentas galėtų perduoti savivaldybių ugniagesių tarnyboms. Po to ir vėl buvo grįžta prie finansavimo klausimų. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovai apgailestavo, kad gautos lėšos, nors ir padidėjo, bet išmokėjus darbo užmokestį (metodikoje netgi nėra jų skirta darbo priemonių įsigyjimui), pastarųjų beveik nelieka.

„Kad būtų įrašytos metodikoje pagrindinės priemonės, reikia tik politinės valios. Problema atsirado, padidėjus minimaliam atlyginimui. Deja, priėmus pakeitimus dėl didėjančio darbo užmokesčio, departamentas dėl to nesikreipė, nors tai ir buvo būtina padaryti,” – sakė V. Kaziliūnas.

Kauno rajono priešgaisrinės tarnybos vadovas Rytis Velžys pažymėjo, kad sudaryti darbo grupę yra būtina, nes tai padėtų spręsti daugelį svarbių klausimų. Optimizmo savivaldybių ugniagesiams neteikia ir įvairūs gandai, keliantys sumaištį.

Departamento direktorius S. Greičius patikino, kad keisti susidariusią situaciją būtina kartu ieškant sprendimų. „Nemėgstu revoliucijos, mėgstu evoliuciją,” – teigė jis, kviesdamas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovus tolesniam dialogui.

PAGD nuotr.

Taip pat skaitykte