„Reiškiu užuojautą mirusio ugniagesio, kuris buvo ilgametis Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos darbuotojas, šeimai. Ši mirtis didžiulė tragedija, kuri sukrėtė ugniagesių bendruomenę ir nepaliko nei vieno abejingo.“ – sako Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas.
Po ugniagesio mirties, viešojoje erdvėje nepagrįstai pradėta kaltinti Jurbarko rajono savivaldybė ir šios savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Lyg to būtų maža, suabejota visos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos darbo efektyvumu.
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, reaguodama į Jurbarko rajone ugniagesį ištikusią mirtį, sustojus širdžiai, nusiuntė raštą Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui, siekdama teisės aktais paaiškinti, kokia sudėtimi turi dirbti ugniagesių komandos ir koks finansavimas yra skiriamas savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms iš valstybės biudžeto.
Pasak Vyto Kaziliūno, Jurbarko ugniagesys susmuko prie automobilio, todėl negalime šios mirties priežasties sieti vien su budėjimu vienam. „Pirminiais duomenimis, ugniagesiui sustojo širdis, kai pastarasis, kiek žinoma iš viešai prieinamų šaltinių, iš garažo išsivarė automobilį. Vargu, ar ugniagesio darbas vienam gali būti traktuojamas kaip pagrindinė mirties priežastis, kai ugniagesys nespėjo išvykti į gaisrą ir nežuvo gaisre. “ – sakė Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas nepagrįstai kaltina Jurbarko rajono savivaldybę ir šios savivaldybės priešgaisrinę tarnybą, kad pastarosios institucijos esą nesilaikė priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto. Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos duomenimis ugniagesio mirties dieną Jurbarko rajono Šimkaičių komandoje budintiems darbuotojams buvo priskirtas savanoris ugniagesys. Vadovaujantis Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto 2-uoju punktu, savanoriai ugniagesiai sudaro pajėgų pagrindinį taktinį vienetą ir yra laikomi budinčiais darbuotojais. Tai reiškia, kad ugniagesių komanda, dirbusi Jurbarko rajone, buvo pilnai sukomplektuota – budinčių darbuotojų komandą sudarė ugniagesys darbuotojas ir ugniagesys savanoris, ką ir numato Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priedo 2.4 punktas.
Negana to, Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nėra reikalaujama, kad savivaldybių ugniagesių komandose būtų priskirti dirbti ne mažiau nei 2 budintys darbuotojai. Šie reikalavimai skirti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimui gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbų atlikimo atvejais, kai dirbama incidento vietoje, o ne budint gaisrinės patalpose ar vykstant į incidentą. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kaltindamas savivaldybių ugniagesius neįvardija jokių teisės aktų, kurie draustų būti gaisrinės patalpose ar vairuoti gaisrinės automobilį vienam.
Pasak Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos negali užpildyti laisvų ugniagesių etatų, įdarbindamos samdomus ugniagesius pagal darbo sutartį, nes pastarosioms nepakanka valstybės finansavimo. Priešgaisrinės saugos funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, skiriant tikslines dotacijas. Asociacija ne kartą reiškė savo susirūpinimą dėl nepakankamo valstybės finansavimo savivaldybių priešgaisrinei funkcijai atlikti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) neskiria pakankamai dėmesio priešgaisrinės saugos užtikrinimui savivaldybėse, o toks valstybės finansavimo stygius galėtų būti paaiškinamas tuo, kad norima sunaikinti priešgaisrinės saugos funkcijas.
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija pastebi, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas naudoja nekorektišką retoriką ir diskredituoja priešgaisrinę tarnybą.
