Pernai šalyje kilo kilo 8846 gaisrai, iš jų miesteliuose ir kaimuose – 4842. Kaip rodo žūčių gaisruose statistika, kaimuose žūsta kur kas daugiau žmonių nei miestuose. Jeigu 2020 m. miestuose žuvo 21 gyventojas (22 proc. žuvusiųjų), tai miesteliuose ir kaimuose – 74 (78 proc.), Tai yra 3,5 karto daugiau nei miestuose.
Daugiausia gaisrų 2020 m. kilo Vilniaus (2562 gaisrai) ir Kauno (1592) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (346) ir Telšių (388) apskrityse. Gaisrų skaičius, palyginti su 2019 m., itin sumažėjo Utenos (-51,7 proc.), Prienų (-46,2 proc.), Molėtų (-44,0 proc.) rajonų, Šiaulių miesto (-37,0 proc.) ir Rietavo (-39,4 proc.) savivaldybėse.
Daugiausia žmonių pernai žuvo antradienį (18 gyventojų) ir trečiadienį (17 gyventojų). Tragiškiausios mėnesio dienos – 16-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), 15-oji, 19-oji ir 25-oji (ugnis pasiglemžė po 6 žmonių gyvybes), nuo 10-tos iki 20-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 48 gyventojai, t. y. 51 proc. žuvusiųjų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai (nuo 53 metų iki 73 metų gaisruose žuvo 55 gyventojai.
Trisdešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (2019 m. – 27), 20 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 17 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimo. Dar vieno žmogaus žūties priežastys tikslinamos.
