Pasklidus gandams, kad priešgaisrinės saugos reformos metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos bus jungiamos prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo pajėgų bei tokiu būdu mažinama kaimuose budinčių komandų, teiravomės, kiek tame tiesos. Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Aretas Ežerskis tikisi, kad tokių drastiškų pertvarkų nebus, jei pati savivaldybė nenorės. Kas gi norėtų atsisakyti kasmet gerinamos bazės?
Praėjusią savaitę pasklido žinia, kad Vidaus reikalų ministerijos vykdoma reforma stipriai palies savivaldybėms priklausančias priešgaisrines tarnybas. Esą jas prijungs prie Priegšaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Nuogąstaujama, kad tokiu būdu vėliau bus siekiama sumažinti kaimuose budinčių ugniagesių komandų, būtent šie ugniagesiai į nuošalesnėse vietovėse kilusius gaisrus atvyksta pirmieji.
„Nors tai vadinama prijungimu, puikiai žinome, ką tai reiškia: rajonuose būtų išardytos ugniagesių komandos, jų tiesiog neliktų“, – viename pranešime spaudai cituojama politikė Vilija Blinkevičiūtė, patikindama, kad stabdys reformą.
Įvairiuose svarstymuose dėstoma, kad pertvarka suplanuota remiantis buhalteriniais skaičiavimais, o ne gyventojų poreikiais.
Apie reformą pasisakė ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos vadovas Vytas Kaziliūnas po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vizito Kėdainiuose, kur, remiantis pirminėmis prognozėmis, neliktų trijų kaimų komandų: „Apima liūdesys, kai ministrė buldozeriu stumia priešgaisrinės saugos sistemos reformą, neįvertindama, jog tokia reforma nuo žmonių atitolins priešgaisrinę pagalbą regioninėse savivaldybėse. Jei Kėdainių rajono savivaldybės ugniagesių komandos bus prijungtos prie valstybinių pajėgų, rajono gyventojai laiku nesulauks reikiamos ugniagesių pagalbos. Juk, gelbėjant žmonių gyvybes ir jų turtą gaisruose, kiekviena sekundė yra svarbi, o uždelstas atvykimo laikas į įvykio vietą gali turėti itin neigiamų pasekmių nukentėjusio gyvybei ir sveikatai“.
Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos vadovas tariamą ugniagesių darbo sąlygų pagerėjimą sumažinus tarnybų vadina melu, o kaip pavyzdį nurodo, kad PAGD per septynerius metus negebėjo atnaujinti vienos prijungtų komandų patalpų.
Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Aretas Ežerskis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad kai kuriose savivaldybėse jau pradėti vykdyti pilotiniai priešgaisrinių tarnybų sujungimo projektai. Tačiau jis įsitikinęs, kad kaimuose budinčių komandų neskubama naikinti. Galima nuspėti, kad tą daryti delsiama baiminantis visuomenės pasipiktinimo prieš artėjančius Seimo rinkimus.
– Be savivaldybės noro prievolės čia kol kas nėra. Per Lietuvą yra tik keli rajonai, kuriuose vykdomi pilotiniai projektai. Vienas tokių Radviliškio. Nenoriu spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Bet manau, kol kas ši reforma sustos, nes rinkimai artėja, – svarstė A.Ežerskis.
Pasak pašnekovo, Tauragės rajone situacija nebloga. Aprūpinimo pakanka, o atlyginimai panašūs tiek savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje, tiek PAGD priklausančioje tarnyboje.
– Yra savivaldybių, kurios nieko neduoda. Pas mus sąlygos geros, kasmet galim pasidaryti kokių nors atnaujinimų. Turint savo biudžetą, galim lengviau aprūpinti savo žmones, nes mes žinom, ko reikia, ko trūksta, – apie tarnybų skirtumus pasakojo savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas.
Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinei tarnybai per trejus metus pavyko atnaujinti keturis ugniagesių automobilius. Ši technika nepigi, todėl nuspęsta įsigyti naudotus, tačiau gerai išlaikytus automobilius. Vienas tokių kainavo kiek daugiau nei 70 tūkst. eurų. Tokiu būdu galima atnaujinti daugiau transporto priemonių vietoj to, kad būtų įsigytas vos vienas, tačiau naujutėlaitis automobilis.
Pašnekovas paneigia dažną nuomonę, kad ugniagesiai darbo metu, kai nekyla gaisrų, nieko neveikia. Jiems vyksta ne tik dažnos pratybos, bet ir kasdienė rutina, įprasti darbai. Praėjusią žiemą Kęsčių ugniagesių tarnybos auksarankiai darbavosi padėdami valyti kelius.
– Norim atsilyginti gyventojams už pasitikėjimą, tai sumanėm pilotinį projektą – pritvirtinom ant automobilio sniego peilį ir Kęsčiuose stumdėm sniegą. Žinoma, mūsų galimybės ribotos – negalime daug nutolti nuo bazės. Jei būtų iškvietimas, privalom tuoj pat reaguoti. Taip pat nevertėtų tikėtis, kad dirbsim reguliariai kaip kelininkai, nes mes – ne kelininkai, jei būsim gaisre, tai nenuvalysim nieko, – paaiškino A.Ežerskis, patikslindamas, kad iš biudžeto tereikėjo įsigyti sniego peilį, o prie automobilio jį primontavo patys ugniagesiai. – Jokia paslaptis, kad mūsų vyrai turi kitus darbus. Dauguma ūkininkai, yra mechanikų. Po budėjimų dirba kitus darbus.
Pašnekovas atskleidė, kad, pasiteisinus idėjai valyti sniegą Kęsčiuose, svarstoma taip pat daryti ir Dauglaukyje. Šis kaimas nutolęs nuo Tauragės, o priklauso vienai didžiausių seniūnijų.
– Gal gyventojams bus bent kiek lengviau. Tačiau stengiamės žiūrėti protingai, dėl 1 cm sniego tikrai nevažiuosim, – paklaustas apie lėšas kurui, sakė A.Ežerskis.
Priešgaisrinės tarnybos vadovas įsitikinęs, kad sniego valymas reagavimo laiką net sutrumpina, mat sniegą valantys komandos nariai būna su apranga. Nuskambėjus iškvietimui tereiktų pakelti sniego peilį ir lėkti nurodytu adresu.
Kilus nelaimei, dažnai iš žmonių lūpų nuskamba posakis „vagis nors sienas palieka“. Tokiose situacijose svarbi kiekviena minutė, o kaimuose budinčios komandos – arčiausiai žmonių. Būtent šie ugniagesiai dažniausiai pirmi atskuba į nelaimės vietą, paruošia reikalingą įrangą ir pradeda darbus.
– Skaudžiausi vėlai pastebėti gaisrai. Vėlai vakare arba naktį. Turime ir savanorių nemažai, didžioji dauguma – ugniagesiai, kurie savanoriauja nedarbo valandomis. Didesniuose gaisruose ir 7–9 savanoriai suvažiuoja. Kartais jie padeda net atvykdami su savo įranga, pavyzdžiui, degant šieno rulonams atvažiuoja savo įranga ir padeda juos stumdyti. Jie to daryti neprivalo, bet vis tiek padeda, kuo gali, – apie darbo specifiką pasakojo savivaldybei priklausančios ugniagesių tarnybos vadovas.
Dažnai į gaisravietes atvykstantys „Tauragės kurjerio“ žurnalistai kaskart mato ir ten paskui ugniagesių komandas atvykstantį A.Ežerskį. Jis tikina, kad ne pramogauti atskuba.
– Važinėju ne tam, kad pasižiūrėčiau į gaisrą, o tam, kad pamatyčiau, ko dar reikia pasimokyti, kokių priemonių gal trūksta. Kol kas dar labai neblogai pas mus yra, – įsitikinęs pašnekovas, pasidžiaugdamas, kad ugniagesiai-savanoriai ateina motyvuoti.
Aretas Ežerskis dar prisimena, kad pirmoji uždaryta kaimo komanda buvo Batakiuose. Ten esą situacija su turima baze buvo ypač prasta. A.Ežerskis įsitikinęs, kad dirbančiam žmogui turi būti sudarytos tinkamos sąlygos – jis turi pailsėti, pavalgyti, turi būti tinkamos higienos sąlygos.
– Gerinam bazę palaipsniui. Skaudvilėje ir Sungailiškiuose jau yra šildymas oras-vanduo. Tai malkų vyrams nebereikia skaldyti, iš gaisro grįžus nereikia skubėti pasikurti užgesusio pečiaus, grįžta į normalias, šiltas patalpas. Kiek įmanoma, gerinam ir kitus dalykus. Nedidelius remontus patys pasidarom. O techniką gerokai atnaujinom dalyvaudami bendrame projekte su Lenkija, Šilale ir Raseiniais, – vardijo A.Ežerskis, pridurdamas, kad netrukus po pokalbio skubės į Skaudvilę, kur reikia apžiūrėti neseniai įsigytą valtį su varikliu. – Ten yra Skaudvilės ir Batakių užtvankos. Bus dabar greitesnis reagavimas. Jei skęsta, o tu be valties – šokinėk ant kranto kiek nori. Nieko nėra baisiau, kai esi bejėgis padėti.
Atnaujinti pavyko ir kelis ugniagesių automobilius. Kęsčiuose esantis 1974 metų automobilis netrukus keliaus į Dauglaukį, o Kęsčiams bus skirtas naujesnis. Turimas 1975 m. gamybos automobilis bus laikomas rezerve.
– Tą seną automobilį laikysim rezerve. Rimtai jo remontuoti nenoriu, nors detalių ieškai, randi ar ką nors pritaikai, – kalbėjo Tauragės priešgaisrinės tarnybos vadovas.
Grįžus prie gresiančios reformos temos, A.Ežerskis patikino, kad valdininkai kartais kviečia į diskusijas ir ugniagesius. Tačiau neretai tas būna tik tam, kad pasikviestų.
– Savivaldybės ir PAGD tarnybos negali būti supriešintos. Mes turim padėti gyventojams. Per trejus metus pakeitėme keturias transporto priemones. Ne be savivaldybės pagalbos. Tai labai daug, nes kažkokio produkto mes juk nesukuriam, – apie tarnybos išsaugojimą kalbėjo A.Ežerskis.
Apie reformą ir savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos išsaugojimą paklaustas Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas buvo lakoniškas:
– Taip, šiuo metu investuojame į savivaldybės Priešgaisrinę tarnybą ir manau, kad žvelgiant į ateities perspektyvą Tauragei yra svarbu turėti šią tarnybą.
Straipsnio autorinės teisės priklauso Tauragės kurjeriui
