10 balandžio 2020
„Ugniagesyba yra labai svarbus ir reikšmingas faktorius krašto gerovei palaikyti. Tačiau tenka pripažinti, kad tam svarbiam ir naudingam ugniagesybos darbo vykdymui ne visur ir ne visuomet suteikiama priderama vieta ir sudaromos sąlygos tinkamai savo uždavinius atlikti.
Labai dažnai tenka išgirsti, kad vienur ar kitur ugniagesių komandos neaprūpintos tinkamomis priemonėmis, kad gaisrui ištikus negalėjo atlikti savo pareigų ir suteikti artimui reikalingos pagalbos.
Savivaldybės, kurios atstovauja plačiausius visuomenės sluoksnius ir rūpinasi svarbiausiais vietos gyventojų reikalais ir krašto gerovės kėlimu, neturėtų pamiršti labai svarbaus ir reikalingo tai gerovei palaikyti faktoriaus - priešgaisrinės apsaugos ir ugniagesybos.
Kiekvienais metais milijonininės vertės turtai gaisrų pelenais paverčiami ir jų šeimos turi ieškoti pagalbos ir paramos savo egzistencijai palaikyti. Labai dažnai ir pačioms savivaldybėms be kitų socialinės pagalbos reikalingų tenka globoti ir remti padegėlius ir tam reikalui išleisti nemažas pinigų sumas. taip pat ir valstybė turi prisidėti prie tokių šeimų ir atskirų asmenų rėmimo,” - rašė V. Sušinskas leidinyje „Ugniagesys”, 1938 m., Nr. 8.
Tame pačiame leidinio numeryje pažymima, kad ugniagesybos darbuotojai nuolat turi prašyti paskirtų sumų, tartum malonės ar išmaldos, o savivaldybės atidėlioja, visaip aiškinasi, kol vargais negalais skirtas ugniagesybai išlaidas išduoda…
Nors laikmečiai keičiasi, bet kartais ir dabar savivaldybių ugniagesių komandų problemos, deja, sprendžiamos panašiai.
